BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

“Jutau neaiškų liūdesį, kuris lyg akmuo buvo paskendęs manyje. Bet visvien užliedavo kažkokia pašėlusi viltis, ir jis pasikeisdavo, kažkaip susimaišydavo su ja. Viena pavirto kitu - liūdesys, viltis, vėjas, vakaras… Tokią akimirką mane suėmė keistas jausmas, man pasirodė, tartum išties tai ir yra gyvenimas tikrąja prasme, o gal net ir laimė: meilė, kurioje buvo tiek ilgesio, baimės ir tylaus žinojimo.” („Trys draugai” Erich Maria Remarque)

Patiko (3)

Rodyk draugams

Komentarai (4) : “…”

  1. lietutis rašė:

    koki prasmingi žodžiai….
    taip,jei jau nieko nejautib ar esi niekam nereikalingas,tai vadinasi,tik egzistuoji,o ne gyveni.

  2. Apple5 rašė:

    Labai gera knyga. Gal net viena geriausių iš mano perskaitytų knygų. Neatsimenu, kad kokia knyga būtų sukėlus tiek jausmų. Tai tik viena minčių, kurios įstrigo man beskaitant, nes labai priminė mano išgyvenamą būseną :)

  3. VenusOfAir rašė:

    Tai skaitai Remarka:) As taip pat anksciau jo esu truputi skaiciusi:)

  4. inas rašė:

    Iš ties puiki knyga. Skaitydamas sunkiai nuo jos atsitraukdavau( beje, skaičiau šią žiemą). :)

Rašyti komentarą